- švapsėti
- švapsė́ti, švàpsi, -ė́jo NdŽ, DŽ, KŽ; N 1. MŽ, OsG88, Švn žr. švepsėti: Švapsì sau po nosia ir nori, kad kas girdėt[ų] Mrs. Nieko nesuprantu, ką ji švàpsi Snt. Ilgai jis švapsėjo pamėlynavusiomis lūpomis J.Marc. 2. intr. kalbėti, šnekėti: Vien tik švàpsi ir švàpsi Žrm. Ar tu čia švapsì, ar šuo loja, tai man vis tiek Pžrl. Mandras, kad lenkiškai moka švapsėt LTR(Grk). ║ tr. Vl pašnibždomis kalbėti (ppr. poterius): Senukė visas vakaras švàpsi poterius Vlk. 3. intr. NdŽ niekus pasakoti, plepėti: Švàpsi kap neėdęs Nmn. \ švapsėti; pašvapsėti; prašvapsėti; sušvapsėti
Dictionary of the Lithuanian Language.